Skelbiami kandidatai į Austrijos lietuvių bendruomenės valdybą

Kviečiame susipažinti su kandidatais į Austrijos lietuvių bendruomenės valdybą. Kandidatų prisistatymai pateikiami abėcėlės tvarka.

 DANIELĖ BREKYTĖ

Praėjus dviems iššūkių pilniems metams, galime vėl susitikti ir organizuoti Austrijos lietuvių bendruomenei tradiciniais tapusius renginius. Man svarbus bendruomenės veiklos tęstinumas, todėl esu pasiruošusi vėl dalyvauti valdybos veikloje ir atstovauti jaunimą. 

Į šalį nuolatos atvyksta jauni žmonės, studentai, kuriems, manau, norisi kartais susitikti su tautiečiais, pabendrauti lietuviškai, o prireikus ir sulaukti pagalbos. Mane labiausiai domina meniniai renginiai, todėl daugiausiai prisidedu prie Austrijos lietuvių bendruomenės veiklos rengdama koncertus ir padėdama organizuoti LT.Art Vienna festivalį, kurio metu susirenka tikrai daug lietuvaičių – tai puiki proga susipažinti ir įsilieti į bendruomenės veiklą.

 

IEVA LUKOŠIŪNAITĖ

Sveiki, esu Ieva, kognityvinių mokslų doktorantė Centriniame Europos Universitete. Į Vieną persikėliau gyventi prieš pusantrų metų, ir dėl visų tuo metu buvusių ribojimų tik palyginti neseniai susipažinau su Lietuvių bendruomene čia. Mane labai sužavėjo puikūs organizuojami renginiai. Savo pažintį pradėjau renginyje skirtame paminėti Marijos Gimbutienės 100 metų sukaktuves. Šis renginys ir kiti mane įkvėpė norui bendradarbiauti su ateinančių metų lietuvių bendruomenės Austrijoje valdyba kuriant būsimus renginius ir susibūrimus.

Savo kelią gyvenant ne Lietuvoje pradėjau jau prieš septynerius metus todėl galėčiau prisidėti prie Lietuvių bendruomenės Austrijoje savo patirtimi įgyta ir kitose šalyse. Esu gyvenusi Norvegijoje, Osle, magistratūros studijas baigiau Švedijos Lundo universitete, taip pat savo doktorantūros studijas pradėjau Vengrijoje. Manau, kad ši tarptautinė patirtis padėjo man suprasti kad buvimas lietuve yra svarbi mano tapatybės dalis, kurią svarbu priimti ir puoselėti. Tam kad tai įvyktų svarbu palaikyti ryšį su kitais lietuviais, dalintis patirtimi ir kartu augti.

Taip pat visuomeninė veikla nėra man nauja, kai gyvenau Lietuvoje, savanoriavau Lietuvos žmogaus teisių centre. Mane visuomet domino temos susijusios su visų visuomenės narių lygybe, taip pat daug dirbau lyčių lygybės temomis. Taip pat domiuosi vizualiais menais, lankiau Justino Vienožinskio Dailės mokyklą Vilniuje, bei dailės mokyklą Osle todėl mielai prisidėčiau ir prie Lietuvių bendruomenės Austrijoje organizuojamų meninių renginių.

 

ZIGMANTAS KALIBATAS

Esu Zigmantas Kalibatas, fotografas. Esu kilęs iš Vilniaus ir Panevėžio pamiškių, tačiau nuo 2006-ųjų gyvenu Vienoje. Jau kelis metus bendradarbiauju su Austrijos lietuvių bendruomene. Džiaugiuosi kolegų darbais ir projektais bei pats mielai prisijungiu prie jų realizavimo. Mielai siūlau savo pagalbą, fotografijos, medijų ir lauko pramogų srityse. 
Daug laiko praleidžiu gamtoje ir džiugiai tuo dalinuosi su kitais. Esu linkęs dūkti ir mokytis su jaunaisiais bendruomenės nariais.
Deja, didžioji praeitos kadencijos dalis krito po pandemijos ratais ir didelė planų ir norų dalis liko neišpildyta, todėl norėčiau bandyti dar kartą, su lūkesčiais, kad gyvenimas visgi grįš į normalias vėžias ir bendruomenė vėl glaudžiau susibendrautų, pavyktų organizuoti daugiau meninių bei sportinių užsiėmimų vaikams ir jaunimui.

 

ANDRIUS PETRYLA

Ot kaip greit praėjo… net ne praėjo, o lėkte prabėgo šie karantininių pora metelių. O man pagaliau pavyko susipažinti su Austrijos lietuvių bendruomenės veikla iš vidaus! Štai perėjome į draugiškesnį banką ir sėkmingai įrodėme PayPal‘ui legalią veiklą. Visos sąskaitos apmokėtos, bet planų kaip gerinti, lengvinti bei skaidrinti bendruomenės finansų valdymą vis dar yra.

Gaila nepavyko per šiuos porą metų socialiai pasibūti tiek, kiek mes norėtume. Vis dėlto norėčiau iš tikro paversti tuos kelis sekmadieninius žygius, kuriuos pavyko suorganizuoti, į tradiciją, juk esame Austrijoje.

Žygiuokime drąsiai bei draugiškai ir pažindinkime visus, savus ir svetimus, su Lietuva. Jūsų tylusis iždininkas Andrius.

 

INGRIDA PRELGAUSKAITĖ

Esu Ingrida Prelgauskaitė ir gyvenu Vienoje jau beveik devynerius metus. Esu grafikos dizainerė ir dirbu vienoje reklamos agentūroje, Vienos širdyje. Kalbu laisvai keturiomis kalbomis – be gimtosios, dar ir anglų, italų, vokiečių. Na, o geru oru, sakausi suprantanti ir rusiškai 😉 Man taip pat labai patinka nauji iššūkiai, todėl prieš keletą metų nusprendžiau mokytis groti ir būgnais.

Kai kuriems iš Jūsų galbūt esu jau pažįstama, kadangi buvau Austrijos Lietuvių bendruomenės valdybos nare, nuo 2013 metų, dvejoms kadencijoms. Taip pat turiu ir porą metų patirties dalyvaudama lituanistinės mokyklėlės “Ąžuoliukas” veikloje.

Nusprendžiau ir vėl kandidatuoti, kadangi jaučiuosi daugiau subrendusi ir įgijusi tam tikrų įgūdžių, kurie prisideda prie vėl atgijusio noro daugiau dalyvauti lietuviškoje veikloje, noro kartu organizuoti ir planuoti veiklas. Prieš tai dirbusi valdyba dirbo tikrai įkvepiančiai, todėl norėtųsi ir toliau tęsti jų sėkmingą veiklą.

Norėčiau ir vėl prisidėti ir prie mokyklėlės veiklos, nes manau, kad auganti karta yra būtent ta, į kurią reikia kuo daugiau investuoti, nes ji yra viena iš Lietuvos ateities sudedamųjų dalių.

 

JUSTINA ŠPEIROKAITĖ

Dvi kadencijos Austrijos lietuvių bendruomenės valdyboje pralėkė nepastebimai. Ir galbūt, jei ne pandemija, tarpusavio ryšiai ir bendra veikla tarp Austrijoje gyvenančių lietuvių (visų, nepriklausomai nuo pilietybės ar tautybės) klestėtų. Tuo tarpu, reikia džiaugtis, jog pavyko tuos kelis kartus susiktikti, pabūti, paminėti, atrasti naujų bendravimo būdų. Dėl visai tos pačios (pandemijos sukeltos) priežasties gana ilgą laiką negalėjome gyvai pamatyti savo artimųjų ir draugų gyvenančių Lietuvoje, tad ieškojome “pakaitalų” – absolučiai teigiama prame, tų namų, kuriuos aplankyti netrukdo joks virusas. Tyrimo nedariau, bet tikiu, kad per paskutinius keletą metų susibūrė ne viena nauja draugų grupė, kuriuos jungia domėjimasis Lietuvos kultūra ir menu, nostalgija, atsiminimai, proga pabendrauti lietuvių kalba. Dabartinis laikas taip pat ypač turbulentinis sociopolitinėje visuomeninio gyvenimo plotmėje. Pastarosios temos taip pat išprovokavo ne vieną susibėgimą ar viešą diskusiją socialinėse medijose. Tai vis dėlto, mes dar labiau atsisikyrėm, ar susijungėm naujais ryšiais? Norėčiau ignoruoti atsakymą iš politinės poliarizacijos serijos. Globalūs iššūkiai panašiai atsiliepia įvairaus dydžio bendruomenėse, todėl mūsų bendruomė nėra išimtis. Svarbiausia, atpažinti teigiamus dalykus – nepraradome tarpusavio sąryšio. Vadinasi, tęsime savo veiklą ir toliau skatinsime Lietuvos kultūrą Austrijoje.