Kūrybinga rudens pradžia Austrijos lietuvių bendruomenėje

Vieni kitų per vasarą išsiilgę Austrijos lietuviai šį savaitgalį nepraleido progos susitikti. Suvažiavę iš visos Austrijos tradicinėje rudenėlio šventėje šeimoms sau įdomių užsiėmimų rado kiekvienas: visi drauge šoko ir dainavo, kol vaikai sportavo ir kūrė, tėvai diskutavo ir dalijosi patirtimis apie dvi(daugia)kalbių vaikų ugdymą multikultūrininėje erdvėje, o viską vainikavo – rudens karaliaus – moliūgo dekoravimas.

Niekam ne paslaptis – šis ruduo neįprastas, dėl Covid-19 šių metų rudenėlio šventės scenarijus ne sykį buvo koreguojamas. Labai gaila, kad šįsyk teko atsisakyti senai brandintos svajonės padaryti tarptautinį renginį, bet ir savo bendruomenės ribose įvykęs renginys buvo ne ką mažiau turiningas.

Nepaisant visų iššūkių šventė pavyko puikiai. Žmonių neišgąsdino nei visą dieną pranašautas lietus, nei siaučiantys vėjai. Į šventę kvietė atsinaujinęs mokyklėlės kolektyvas, paruošęs gausybę pramogų ir linksmybių. Susirinko per 50 dalyvių iš visos Austrijos. Renginį pradėjo ir į pažintį kvietė naujoji muzikos mokytoja Gabrielė Biveinienė, kuriai į mokyklėlės užsiėmimus kaskart teks įveikti net 200 kilometrų! Gabrielė šiuo metu gyvena Štirijoje ir vadovauja Graco kameriniam orkestrui “Diletto grazioso” bei chorui „Singkreis Bruck“.

Meninę dalį vaikams organizavo ir vedė viena iš galerijos „Improper Walls“ įkūrėjų ir kuratorių Justina Špeirokaitė. Šio užsiėmimo metu rudens gėrybės – džiovinti lapai ir kaštonai buvo išmarginti specialiais markeriais įgydami visai naują  išvaizdą ir paskirtį. Kartu su Zigmu Kalibatu vaikai smagiai sportavo ir žaidė lauke.

O tuo tarpu tėveliams bei šventės svečiams vyko seminaras-diskusija su dr. Vaida Asisi. Buvo kalbama apie tai, ar norim, ar reikia, ar galim kalbėti su vaikais ta kalba, kuria (o gal kuriomis) mus kalbino mūsų tėvai. Ieškoma atsakymų į klausimus, kokios motyvacijos ir kokių pastangų reikia, nusprendus išmokyti vaiką savo (t.y., mažumos, mūsų atveju lietuvių, o gal ir rusų ar lenkų) kalbos; kas priklauso nuo mūsų – mamų ir tėčių, senelių ir giminaičių – valios, pastangų ir emocijų; ar turi vaikas kokius tai ypatingus įgimtus gebėjimus išmokti dvi ar tris kalbas; ar galėtų Lietuvos valstybė pagelbėti gyvenantiems svetur savo piliečiams išsaugoti lietuvių kalbą. Trumpai apžvelgta, ką mums apie visa tai gali pasakyti psichologijos mokslas. Dr. V. Asisi yra Austrijoje sertifikuota klinikinė ir sveikatos psichologė, Graco universitete apgynusi daktaro disertaciją, specializuojasi vaikų, jaunimo ir šeimos psichologijos srityje, gilinasi į psichikos sutrikimų ankstyvame amžiuje temas. Šiuo metu dirba Vienoje Autizmo terapijos centre (Vaiko raidos ambulatorija) bei verčiasi privačia psichologo praktika, bendradarbiauja su kolegomis Lietuvoje, skaito pranešimus seminaruose.

Šventę vaikinavo kūrybinės dirbtuvės „Rudens grožybės“ su tautodailininke Irma Alekniene. Jų metu buvo dekoruojamas rudens karalius – moliūgas. Dirbtuvės suteikė daug džiaugsmo ir smagių bendrų akimirkų tiek tėvams, tiek vaikams.

Pagrindinė šių mokslo metų idėja – sukurti kūrybos ir saviraiškos erdvę vaikams, galimybes bendrauti lietuviškai ir susipažinti mišrioms šeimoms bei suteikti žinių tėvams, kaip ugdyti vaikus augančius multikultūrinėje aplinkoje. 2020-ieji paskelbti mokyklų bendruomenių metais, tad mūsų siekis stiprinti mūsų mokyklos bendruomenę, kurti ją jungiančius ryšius, skatinti bendrauti. Kartu sieksime į lietuvių kalbos mokymo procesą įtraukti tėvus, nes tokiose mažose bendruomenėse, kur mokyklos mažos ir susitikimai reti, didžioji atsakomybė už vaikų tautinį ugdymą vis tik gula ant tėvų pečių. Skatindami tėvus su vaikais kalbėti lietuviškai, sieksime sukurti daugiau galimybių, kur vaikai ir tėvai kalbėtų lietuviškai mokymosi ar bendros veiklos proceso metu, kad turėtų galimybę susikurti savo lietuvių kalbos bendravimo modelį, laiką ir aplinkybes, kurias galėtų „perkelti“ ir į savo namų aplinką. Kartu labai troškome užmegzti tvirtesnius ryšius ir bendrauti bei bendradarbiauti su aplinkinėse šalyse – Vengrijoje, Italijoje įsikūrusiomis lituanistinėmis mokyklėlėmis, keistis patirtimi. Nuoširdžiai tikimės, kad virusams prasiautus, galėsime grįžti prie šių idėjų ir jas įgyvendinti!

Šventės akimirkos Zigmo Kalibato ir Ramintos Zalieskytės nuotraukose.