Įstatai 2016-2018 m.

AUSTRIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS ĮSTATAI

§ 1: Pavadinimas, buveinė ir veiklos teritorija

  1. Asociacijos pavadinimas – „Austrijos lietuvių bendruomenė“ (toliau vadinama „Bendruomene“).
  2. Bendruomenės buveinė yra Vienoje.
  3. Bendruomenė savo veiklą vykdo visoje Austrijos Respublikos teritorijoje. Bendruomenės padaliniai gali būti steigiami teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis.

§ 2: Bendruomenės veiklos pobūdis ir tikslai

  1. Bendruomenė yra Pasaulio lietuvių bendruomenės narė.
  2. Bendruomenė yra politiškai neutrali, pelno nesiekianti organizacija. Bendruomenė savo veiklą vykdo vadovaudamasi Austrijos Respublikos teisės aktais, šiais Įstatais ir kitais Bendruomenės vidaus aktais.
  3. Bendruomenės veiklos tikslai yra šie:

(1) vienyti Austrijos Respublikoje gyvenančius lietuvius ir Lietuvos tautiniu identitetu bei kultūra besidominčius asmenis, telkti juos bendrai veiklai, tarpusavio bendravimui, taip pat Bendruomenės veiklai neprieštaraujančių interesų ir pomėgių realizavimui;

(2) palaikyti ir plėtoti Austrijos Respublikoje gyvenančių lietuvių ir jų vaikų tautinį identitetą, vykdyti jų formalųjį ir (ar) neformalųjį švietimą ir ugdymą, skatinti kultūrinę, mokslinę, sportinę, meninę ir kitokią saviraišką;

(3) skleisti informaciją apie Lietuvą ir formuoti teigiamą šalies įvaizdį, skatinti Austrijos ir Lietuvos bendradarbiavimą kultūros, mokslo, sporto, meno ir kitose srityse, organizuoti bendrus projektus;

(4) palaikyti ir plėtoti ryšius su kitų tautų bendruomenėmis.

4.  Bendruomenė gali vykdyti ir kitą veiklą, kiek tai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams ir šiems Įstatams.

§ 3: Priemonės Bendruomenės tikslams pasiekti

  1. Bendruomenės priemones jos tikslams pasiekti sudaro nematerialiosios priemonės (iniciatyvos) ir finansiniai ištekliai.
  2. Nematerialiosiomis priemonėmis (iniciatyvomis) laikomi Bendruomenės narių susirinkimai, mokymai, konferencijos, seminarai, diskusijos, vaikų tautinis ugdymas ir švietimas, socialiniai susibūrimai, tautinės šventės, kiti laisvalaikio renginiai, taip pat publikacijos (įskaitant tinklalapį internete), biblioteka ir kitos iniciatyvos.
  3. Bendruomenės finansinius išteklius sudaro Bendruomenės nario metinis mokestis (šių Įstatų 7 straipsnis), renginių metu ar naudojant Bendruomenės turtą gautos lėšos, dovanos, palikimas, aukos, viešojo ar privataus sektoriaus subsidijos ir (ar) kita parama.
  4. Visos Bendruomenės turimos priemonės, t.y. nematerialiosios priemonės (iniciatyvos) ir finansiniai ištekliai, gali būti naudojamos tik šiuose Įstatuose nurodytiems tikslams pasiekti.
  5. Bendruomenės nariai ir (ar) kiti asmenys neturi teisės gauti pajamų ar kitos materialinės naudos iš Bendruomenės veiklos, jos finansinių išteklių ar turto naudojimo.

§ 4: Narystė Bendruomenėje

  1. Bendruomenės nariu gali tapti kiekvienas Austrijos Respublikoje gyvenantis, dirbantis ar studijuojantis asmuo, nepriklausomai nuo jo pilietybės ar tautybės, besidomintis Lietuvos tautiniu identitetu, jos kultūra ir norintis prisidėti prie jų puoselėjimo.
  2. Bendruomenės nariais gali tapti ne jaunesni kaip 18 metų sulaukę asmenys. Jaunesni kaip 18 metų asmenys Bendruomenės iniciatyvose, įskaitant organizuojamus renginius, gali dalyvauti kartu su tėvais, įtėviais, globėjais ar turėdami jų rašytinį sutikimą.
  3. Asmuo, norintis tapti Bendruomenės nariu, privalo pateikti Bendruomenės valdybai (toliau vadinama „Valdyba“) laisvos formos prašymą, nurodyti savo kontaktinius duomenis (telefono numerį ir elektroninio pašto adresą) ir sumokėti Bendruomenės nario metinį mokestį.
  4. Asmuo, teikiantis prašymą tapti Bendruomenės nariu, patvirtina, jog yra susipažinęs su šiais Įstatais, juos supranta ir pritaria Bendruomenės veiklos tikslams.
  5. Asmuo laikomas Bendruomenės nariu nuo Bendruomenės nario metinio mokesčio sumokėjimo dienos.
  6. Valdybos teikimu, Bendruomenės narių visuotinis susirinkimas (toliau vadinama „Visuotiniu susirinkimu“) gali priimti sprendimą suteikti Bendruomenės garbės nario vardą asmeniui, ypatingai prisidėjusiam prie Bendruomenės veiklos, jos plėtros ar Lietuvos tautinio identiteto ar kultūros sklaidos. Bendruomenės garbės narys turi tas pačias teises kaip ir kiti Bendruomenės nariai ir visam laikui yra atleidžiamas nuo metinio Bendruomenės nario mokesčio.

§ 5: Narystės Bendruomenėje pabaiga

  1. Narystė Bendruomenėje pasibaigia Bendruomenės nariui mirus, pasitraukus iš Bendruomenės savo noru ar Valdybos sprendimu pašalinus iš Bendruomenės narių.
  2. Asmuo turi teisę pasitraukti iš Bendruomenės savo noru bet kuriuo metu, apie tai informavęs Valdybą. Iš Bendruomenės savo noru pasitraukusiam asmeniui jo sumokėtas Bendruomenės nario metinis mokestis nėra grąžinamas. Iš Bendruomenės savo noru pasitraukęs asmuo šiuose Įstatuose nustatyta tvarka turi teisę bet kuriuo metu kreiptis dėl tapimo Bendruomenės nariu.
  3. Valdyba turi teisę pašalinti asmenį iš Bendruomenės, jei, gavęs rašytinį Valdybos įspėjimą, asmuo per 20 (dvidešimt) darbo dienų nesumoka Bendruomenės nario metinio mokesčio. Šiuo laikotarpiu asmens narystė Bendruomenėje laikoma apribota. Praėjus aukščiau nurodytam terminui ir asmeniui nesumokėjus Bendruomenės nario metinio mokesčio, Valdyba priima sprendimą pašalinti asmenį iš Bendruomenės. Šioje straipsnio dalyje nurodytu pagrindu iš Bendruomenės pašalintas asmuo šiuose Įstatuose nustatyta tvarka turi teisę bet kuriuo metu kreiptis dėl tapimo Bendruomenės nariu.
  4. Valdyba turi teisę pašalinti asmenį iš Bendruomenės, jei asmuo savo veikla, neveikimu ir (ar) reputacija daro žalą Bendruomenei ar kenkia jos įvaizdžiui, nesilaiko šių Įstatų, kitų Bendruomenės vidaus aktų ar Visuotinio susirinkimo sprendimų. Asmuo, gavęs Valdybos įspėjimą dėl jo pašalinimo iš Bendruomenės narių, per 20 (dvidešimt) darbo dienų turi teisę pateikti Valdybai paaiškinimą. Šiuo laikotarpiu asmens narystė Bendruomenėje laikoma apribota. Gavusi asmens paaiškinimą ar praėjus aukščiau nurodytam terminui, Valdyba priima galutinį sprendimą palikti asmenį Bendruomenės nariu ar pašalinti jį iš Bendruomenės. Asmenį pašalinus iš Bendruomenės, jo sumokėtas Bendruomenės nario metinis mokestis nėra grąžinamas. Šioje straipsnio dalyje nurodytu pagrindu iš Bendruomenės pašalintas asmuo šiuose Įstatuose nustatyta tvarka turi teisę kreiptis dėl tapimo Bendruomenės nariu ne anksčiau kaip praėjus 3 (trims) metams nuo jo pašalinimo dienos. Kartu su prašymu tapti Bendruomenės nariu asmuo privalo pateikti paaiškinimą apie aplinkybių, dėl kurių asmuo buvo pašalintas iš Bendruomenės, pasikeitimą ar pabaigą.
  5. Valdybos teikimu, dėl šio straipsnio 4 dalyje nurodytų priežasčių Visuotinis susirinkimas gali anuliuoti asmeniui suteiktą Bendruomenės garbės nario vardą. Pranešimą apie Visuotinio susirinkimo sprendimą asmeniui išsiunčia Valdyba.

§ 6: Bendruomenės narių teisės ir pareigos

  1. Kiekvienas Bendruomenės narys turi šias teises:

(1) dalyvauti visose Bendruomenės iniciatyvose, įskaitant organizuojamus renginius;

(2) gauti informaciją, kuri yra viešai skelbiama Bendruomenės interneto tinklalapyje, taip pat, turint atitinkamas priemones, informaciją platinamą elektroniniu paštu, skelbiamą oficialiose Bendruomenės paskyrose socialiniuose tinkluose internete ir (ar) kitomis elektroninėmis priemonėmis;

(3) balsuoti Visuotiniame susirinkime, rinkti Valdybą ir būti į ją išrinktu;

(4) metinio Visuotinio susirinkimo metu susipažinti su Valdybos ataskaita apie Bendruomenės veiklą, inciatyvas ir audituotą finansinę atskaitomybę;

(5) kitas teises, nurodytas šiuose Įstatuose ir kituose Bendruomenės vidaus aktuose.

2. Ne mažiau kaip 1/10 (viena dešimtoji) Bendruomenės narių, raštu patvirtinę bendrą iniciatyvą, turi teisę reikalauti, kad ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) dienų nuo rašytinio reikalavimo pateikimo dienos:

(1) Valdyba sušauktų neeilinį Visuotinį susirinkimą;

(2) Valdyba visiems Bendruomenės nariams pateiktų pateiktų ataskaitą apie Bendruomenės veiklą, inciatyvas ir einamąją finansinę atskaitomybę.

3. Kiekvienas Bendruomenės narys privalo:

(1) laikytis Austrijos Respublikos teisės aktų reikalavimų, gerbti šalies konstitucinę santvarką ir jos kultūrą;

(2) savo veiksmais, neveikimu ir (ar) reputacija nedaryti žalos Bendruomenei, nekenkti Bendruomenės, lietuvių tautos ir valstybės įvaizdžiui;

(3) laiku mokėti Bendruomenės nario metinį mokestį;

(4) laikytis šiuose Įstatuose, kituose Bendruomenės vidaus aktuose, Visuotinio susirinkimo ir Valdybos sprendimuose nustatytų reikalavimų.

§ 7: Bendruomenės nario metinis mokestis

  1. Bendruomenės nario metinis mokestis renkamas Bendruomenės veiklai iš dalies finansuoti, kaip nurodyta šių Įstatų 2 ir 3 straipsniuose.
  2. Bendruomenės nario metinio mokesčio dydį tvirtina Valdyba.
  3. Bendruomenės nario metinis mokestis mokamas už kalendorinius metus nepriklausomai nuo to, kuriuo metu asmuo tampa Bedruomenės nariu.
  4. Kiekvienas asmuo, išskyrus Bendruomenės garbės narius, privalo sumokėti Bendruomenės nario metinį mokestį ne vėliau kaip per 5 (penkias) darbo dienas pateikęs prašymą tapti Bendruomenės nariu arba, jei asmuo yra Bendruomenės nariu, ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų sausio 31 d.
  5. Bendruomenės nario mokestis mokamas į oficialią Bendruomenės sąskaitą mokėjimo pavedimu arba, pasirašytinai, Valdybos iždininkui.

§ 8: Bendruomenės organai

Bendruomenės organai yra Visuotinis susirinkimas (šių Įstatų 9-10 straipsniai), Valdyba (11-14 straipsniai), Audito komisija (15 straipsnis) ir Ginčų nagrinėjimo komisija (16 straipsnis).

§ 9: Visuotinis susirinkimas

  1. Visuotinis susirinkimas yra „narių susirinkimas“, kaip nurodyta 2002 m. Austrijos Respublikos asociacijų įstatyme, įskaitant vėlesnius jo pakeitimus (toliau vadinama „Asociacijų įstatymu“).
  2. Metinį Visuotinį susirinkimą šaukia Valdyba ne vėliau kaip iki kiekvienų einamųjų metų balandžio 30 d. Apie metinio Visuotinio susirinkimo sušaukimą Valdyba privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų iki Visuotinio susirinkimo dienos.
  3. Neeilinis Visuotinis susirinkimas šaukiamas:

(1) Valdybos sprendimu;

(2) esant ne mažiau kaip 1/10 (vienos dešimtosios) Bendruomenės narių rašytiniam reikalavimui;

(3) Audito komisijos reikalavimu;

(4) Ginčų komisijos reikalavimu;

(5) kitais šiuose Įstatuose nurodytais atvejais.

4. Neeilinį Visuotinį susirinkimą šaukia Valdyba ne vėliau kaip per 20 (dvidešimt) darbo dienų gavusi atitinkamą reikalavimą, jeigu teisės aktuose nėra numatytas kitas Visuotinio susirinkimo sušaukimo terminas. Apie neeilinio Visuotinio susirinkimo sušaukimą Valdyba privalo viešai paskelbti ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų iki Visuotinio susirinkimo dienos.

5. Kartu su viešu paskelbimu apie Visuotinį susirinkimą privalomai skelbiama susirinkimo darbotvarkė, t.y. svarstytini klausimai, klausimo svarstymą kuruojantis asmuo ir, jei aktualu, siūlomas sprendimas. Visuotinio susirinkimo darbotvarkė gali būti keičiama Valdybos sprendimu ne vėliau kaip likus 10 (dešimt) darbo dienų iki Visuotinio susirinkimo dienos. Į Visuotinio susirinkimo darbotvarkę neįtraukti klausimai gali būti svarstomi Visuotinio susirinkimo metu, jei tam pritaria ne mažiau kaip 1/3 (viena trečioji) Visuotiniame susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių.

6. Visuotiniame susirinkime gali dalyvauti visi Bendruomenės nariai, kurių narystė Bendruomenėje nėra apribota. Kiekvienas Bendruomenės narys turi teisę pasisakyti Visuotiniame susirinkime ir siūlyti naujų klausimų įtraukimą į darbotvarkę. Kiti asmenys, nesantys Bendruomenės nariais, turi teisę dalyvauti Visuotiniame susirinkime tik Valdybai leidus, tačiau neturi teisės pasisakyti ar balsuoti.

7. Visuotinio susirinkimo sprendimai priimami susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių paprastąja dauguma. Sprendimas dėl Bendruomenės likvidavimo priimamas ne mažesne kaip 2/3 (dviejų trečiųjų) susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių dauguma.

8. Visuotiniame susirinkime balsuojama atvirai, išskyrus tuos atvejus, kai šiuose Įstatuose nurodytas slaptas balsavimas ar slapto balsavimo reikalauja ne mažiau kaip 1/3 (viena trečioji) susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių. Kiekvienas Bendruomenės narys turi vieną balsą. Balsuoti kito Bendruomenės nario vardu leidžiama tik turint jo/jos rašytinį įgaliojimą, kuris iki Visuotinio susirinkimo pradžios turi būti pateiktas Valdybai.

9. Jei laikomasi šiame straipsnyje nustatytų Visuotinio susirinkimo sušaukimo reikalavimų, Visuotinis susirinkimas laikomas įvykusiu ir jo sprendimai priimtais nepriklausomai nuo susirinkime dalyvavusių Bendruomenės narių skaičiaus.

10. Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja Valdybos pirmininkas arba, jam nesant, pirmininko pavaduotojas. Nesant Valdybos pirmininko ir pirmininko pavaduotojo, Visuotiniam susirinkimui pirmininkauja susirinkime dalyvaujantis vyriausias pagal amžių Valdybos narys.

11. Visuotiniai susirinkimai yra protokoluojami. Visuotinio susirinkimo protokolą ne vėliau kaip per 10 (dešimt) darbo dienų parengia Valdyba. Protokole turi nurodyti Visuotiniame susirinkime svarstyti klausimai, priimti sprendimai ir, jei aktualu, atsakingi asmenys. Visuotinių susirinkimų protokolus Valdyba skelbia viešai.

§ 10: Visuotinio susirinkimo kompetencija

  1. Visuotinis susirinkimas:

(1) tvirtina Bendruomenės metinę finansinę atskaitomybę;

(2) tvirtina Bendruomenės metinę veiklos ataskaitą;

(3) renka ir atleidžia Valdybą, Audito komisiją ir Ginčų nagrinėjimo komisiją;

(4) suteikia ir anuliuoja Bendruomenės garbės nario vardą;

(5) priima sprendimą dėl Bendruomenės likvidavimo;

(6) priima sprendimus kitais teisės aktuose ir šiuose Įstatuose nurodytais, taip pat Valdybos perleistais klausimais.

2. Ne mažiau kaip 1/10 (viena dešimtoji) Bendruomenės narių, raštu patvirtinę bendrą iniciatyvą), turi teisę reikalauti, kad artimiausiam eiliniam ar neeiliniam Visuotiniam susirinkimui būtų teikiami svarstyti Valdybos priimti sprendimai. Šiuo atveju Visuotinis susirinkimas priima sprendimą dėl svarstomo Valdybos sprendimo patvirtinimo, jo pakeitimo ar panaikinimo.

3. Visuotinio susirikinimo sprendimai privalo būti vykdomi kitų Bendruomenės organų pagal jų kompetenciją.

§ 11: Valdyba

  1. Valdyba yra Bendruomenės „valdymo organas“, kaip nurodyta Asociacijų įstatyme.
  2. Valdybą 2 (dvejų) metų kadencijai renka Visuotinis susirinkimas.
  3. Į Valdybą gali kandidatuoti kiekvienas Bendruomenės narys, kurio narystė Bendruomenėje nėra apribota. Valdybos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
  4. Kvietimą teikti kandidatūras į naujai renkamą Valdybą esama Valdyba viešai skelbia ne vėliau kaip likus 30 (trisdešimt) dienų iki Visuotinio susirinkimo dienos. Esamoji Valdyba viešai skelbia informaciją apie visus kandidatus į naujai renkamą Valdybą, kurių kandidatūra gauta ne vėliau kaip likus 7 (septynioms) darbo dienoms iki Visuotinio susirinkimo dienos. Kanditatai į naujai renkamą Valdybą privalo būti paskelbti ne vėliau kaip likus 5 (penkioms) darbo dienoms iki Visuotinio susirinkimo arba balsavimo internetu, jei vykdoma, dienos.
  5. Balsuoti renkant Valdybą turi teisę kiekvienas Bendruomenės narys, kurio narystė Bendruomenėje nėra apribota.
  6. Balsavimas vykdomas Visuotinio susirinkimo metu ir (arba) internetu, kiekvienam Bendruomenės nariui suteikus individualią prieigą prie balsavimo portalo. Balsavimas renkant Valdybą yra slaptas.
  7. Balsuoti galima ne daugiau kaip už 2 (du) kandidatus į Valdybos narius. Balsavimo biuleteniai (balsuojant Visuotiniame susirinkime) ar elektroninės formos (balsuojant internetu), kuriuose pažymėti daugiau kaip du kandidatai, taip pat sugadinti balsavimo biuleteniai (pvz., paženklinti, su papildomais prierašais ir pan.) laikomi negaliojančiais.
  8. Į Valdybą turi būti išrinkti ne mažiau kaip 5 (penki) nariai.
  9. Išrinktoji Valdyba pirmojo posėdžio metu iš išrinktųjų Valdybos narių tarpo išsirenka Valdybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją ir iždininką. Atsakomybės kitiems Valdybos nariams paskirstomos Valdybos sprendimu. Valdybos paskirstytos jos narių pareigos, įskaitant Valdybos pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir iždininko pareigas, ir atsakomybės gali būti keičiamos Valdybos sprendimu.
  10. Pirmuoju kandidatu į Valdybos pirmininkus laikomas daugiausiai Visuotinio susirinkimo balsų surinkęs naujai išrinktos Valdybos narys, kuriam suteikiamas vienas papildomas balsas balsavimo už Valdybos pirmininko kandidatūrą metu.
  11. Valdybą, nepasibaigus jos kadencijai, gali atleisti Visuotinis susirinkimas. Pasiūlymą dėl Valdybos atleidimo Visuotiniam susirinkimui turi teisę teikti ne mažiau kaip 1/3 (viena trečioji) Bendruomenės narių. Priimdamas sprendimą dėl Valdybos atleidimo, Visuotinis susirinkimas šiuose Įstatuose nustatyta tvarka išrenka naują Valdybą.
  12. Kiekvienas Valdybos narys turi teisę atsistatydinti, apie tai ne mažiau kaip prieš 30 (trisdešimt) dienų pranešęs Valdybos pirmininkui ar pirmininko pavaduotojui.
  13. Valdyba gali atleisti Valdybos narį nepaisibaigus jo/jos kadencijai, jei šiuose Įstatuose nurodytais pagrindais pasibaigia Valdybos nario narystė Bendruomenėje ar Valdybos nariui pažeidus Valdybos nario ar Bendruomenės nario pareigas.
  14. Tuo atveju, jei Valdybos narys atsistatydina ar yra atleidžiamas iki kadencijos pabaigos ir Valdyboje lieka mažiau kaip 5 (penki) nariai, privalo būti šaukiamas neeilinis Visuotinis susirinkimas naujam Valdybos nariui (ar nariams) išrinkti.
  15. Tuo atveju, jei atsistatydina daugiau kaip 2/3 (dvi trečiosios) Valdybos narių, privalo būti šaukiamas neeilinis Visuotinis susirinkimas naujai Valdybai išrinkti. Iki naujos Valdybos išrinkimo, Valdybos funkcijas vykdo likę esamos Valdybos nariai.
  16. Valdybos narių veikla Valdyboje nėra atlyginama.

§ 12: Valdybos darbo organizavimas

  1. Valdybos sprendimai, pagal jai suteiktą kompetenciją, priimami Valdybos posėdžiuose.
  2. Valdybos posėdžiai šaukiami pagal poreikį, tačiau bet kuriuo atveju ne rečiau kaip vieną kartą per kalendorinį metų ketvirtį.
  3. Valdybos posėdį turi teisę sušaukti Valdybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas savo iniciatyva arba bet kurio iš Valdybos narių prašymu.
  4. Jei Valdybos posėdis neįvyko ilgiau kaip 3 (tris) mėnesius iš eilės ir Valdybos pirmininkas ar pirmininko pavaduotojas neatsako į Valdybos nario prašymą sušaukti Valdybos posėdį, teisę sušaukti posėdį įgyja bet kuris iš Valdybos narių.
  5. Valdybos posėdžio data, laikas ir vieta derinami bendru Valdybos narių sutarimu posėdį šaukiančio asmens siūlymu. Galutinį sprendimą dėl Valdybos posėdžio datos, laiko ir vietos priima posėdį šaukiantis asmuo.
  6. Valdybos posėdis laikomas įvykusiu, jei apie šaukiamą posėdį buvo tinkamai informuoti visi išrinktieji Valdybos nariai ir posėdyje dalyvavo ne mažiau kaip pusė visų išrinktųjų Valdybos narių.
  7. Valdybos pirmininkui arba pirmininko pavaduotojui leidus, Valdybos narys posėdyje turi teisę dalyvauti nuotolinio ryšio priemonėmis, kurios suteikia galimybę realaus laiko vizualinei ir (ar) garsinei komunikacijai tarp posėdyje dalyvaujančių Valdybos narių. Nuotolinėmis ryšio priemonėmis Valdybos posėdyje dalyvaujantis Valdybos narys turi tokias pačias teises, kaip ir posėdyje tiesiogiai dalyvaujantys nariai.
  8. Valdybos posėdžiams pirmininkauja Valdybos pirmininkas arba, jam nedalyvaujant, Valdybos pirmininko pavaduotojas.
  9. Valdybos sprendimai priimami paprastąja Valdybos posėdyje dalyvaujančių narių dauguma. Visi Valdybos narių balsavimai vykdomi atvirai. Valdybos narių balsams pasiskirsčius po lygiai, posėdžiui pirmininkaujančio Valdybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo balsas laikomas lemiamu.
  10. Valdybos posėdžiui pirmininkaujančio Valdybos pirmininko ar pirmininko pavaduotojo kvietimu, posėdyje gali dalyvauti ir kiti suinteresuoti asmenys. Valdybos posėdyje dalyvaujantys suinteresuoti asmenys neturi balsavimo teisės ir privalo pasišalinti iš posėdžio vietos Valdybos nariams balsuojant.
  11. Valdybos posėdžiai yra protokoluojami. Valdybos posėdžio protokole nurodomi posėdyje svarstyti klausimai, priimti sprendimai ir, prireikus, priskirtos atsakomybės Valdybos nariams ar kitiems Bendruomenės nariams. Valdybos narių balsavimo rezultatai nėra fiksuojami ir skelbiami. Valdybos posėdžio protokolą parengia įgaliotas Valdybos narys ir pateikia susipažinti kiekvienam Valdybos nariui. Kiekvienas Valdybos narys gali pateikti atskirąją rašytinę nuomonę dėl Valdybos posėdyje svarstytų klausimų, kuri pridedama prie posėdžio protokolo. Valdybos posėdžių protokolai skelbiami viešai.

§ 13: Valdybos kompetencija

Valdyba:

  1. tvirtina Bendruomenės Įstatus;
  2. nustato reikalavimus Bendruomenės veiklos ataskaitoms ir finansinei atskaitomybei;
  3. rengia Bendruomenės veiklos ataskaitas ir finansinę atskaitomybę;
  4. tvarko ir saugo Bendruomenės dokumentus;
  5. šaukia ir organizuoja Visuotinius susirinkimus;
  6. organizuoja ir vykdo Bendruomenės iniciatyvas;
  7. tvirtina Bendruomenės nario metinio mokesčio dydį;
  8. renka lėšas Bendruomenės veiklai ir jomis disponuoja;
  9. priima Bendruomenės narius ir panaikina jų narystę Bendruomenėje;
  10. priima sprendimus kitais teisės aktuose ir šiuose Įstatuose nurodytais, taip pat Visuotinio susirinkimo pavestais ir kitų Bendruomenės organų kompetencijai nepriskirtais klausimais.

§ 14: Valdybos narių pareigos

  1. Bendruomenės veiklą organizuoja ir prižiūri Valdybos pirmininkas. Valdybos pirmininko pavaduotojas ir kiti Valdybos nariai vykdo jiems priskirtas funkcijas ir visapusiškai padeda Valdybos pirmininkui.
  2. Bendruomenės dokumentus tvirtina Valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iždininkas.
  3. Bendruomenės finansinius išteklius tvarko iždininkas. Bendruomenės finansinius sandorius tvirtina Valdybos pirmininkas ir iždininkas. Planuojamos Bendruomenės išlaidos visais atvejais privalo būti pristatytos, aptartos ir patvirtintos Valdybos posėdyje.
  4. Bendruomenė išoriniuose santykiuose atstovauja Valdybos pirmininkas arba, jam nesant, pirmininko pavaduotojas. Kiti Bendruomenės nariai turi teisę atstovauti Bendruomenę tik gavę Valdybos pritarimą.
  5. Nesant Valdybos pirmininko ar jo pavedimu, Valdybos pirmininko pareigas vykdo pirmininko pavaduotojas.
  6. Valdybos nariai privalo vykdyti kitas teisės aktuose, šiuose Įstatuose, kituose Bendruomenės vidaus aktuose ir Visuotinio susirinkimo sprendimuose numatytas pareigas.
  7. Valdybos narių veikla grindžiama skaidrumo, atsakomybės ir bendradarbiavimo principais. Valdybos nariai privalo susilaikyti nuo bet kokio viešo Valdybos sprendimų ir (ar) kitų Valdybos narių nuomonės komentavimo.
  8. Valdybos nariai neturi teisės gauti jokių pajamų ar kitos materialinės naudos iš Bendruomonės veiklos, išskyrus Bendruomenės organizuojamą pedagoginę ir (ar) ugdymo veiklą. Pajamomis ir materialine nauda nelaikomas Valdybos nario dėl jo/jos veiklos Valdyboje patirtų ir pagrįstų išlaidų kompensavimas, jei tam pritariama Valdybos sprendimu.

§ 15: Audito komisija

  1. Audito komisiją 2 (dvejų) metų kadencijai renka Visuotinis susirinkimas.
  2. Į Audito komisiją gali kandidatuoti kiekvienas Bendruomenės narys, kurio narystė Bendruomenėje nėra apribota. Audito komisijos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
  3. Audito komisiją sudaro 2 (du) nariai.
  4. Audito komisija prižiūri ir vertina Bendruomenės veiklą, tikrina Valdybos pateiktą Bendruomenės veiklos ataskaitą ir audituoja finansinę atskaitomybę.
  5. Valdyba Audito komisijai privalo laiku pateikti dokumentus reikalingus auditui atlikti.
  6. Audito komisija savo išvadas teikia Valdybai. Valdyba privalo pateikti Audito komisijos išvadas kartu su viešai skelbiamais dokumentais Bendruomenės nariams susipažinti.
  7. Audito komisijos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.

§ 16: Ginčų nagrinėjimo komisija

  1. Ginčų nagrinėjimo komisiją 2 (dvejų) metų kadencijai renka Visuotinis susirinkimas.
  2. Į Ginčų nagrinėjimo komisiją gali kandidatuoti kiekvienas Bendruomenės narys, kurio narystė Bendruomenėje nėra apribota. Ginčų nagrinėjimo komisijos narių kadencijų skaičius nėra ribojamas.
  3. Ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro 3 (trys) nariai.
  4. Ginčų nagrinėjimo komisija yra laikoma Bendruomenės „taikinimo organu“, kaip nurodyta Asociacijų įstatyme.
  5. Ginčų nagrinėjimo komisija savo veiklą vykdo teisės aktuose, šiuose Įstatuose ir Valdybos patvirtintose Bendruomenės ginčų nagrinėjimo taisyklėse nustatyta tvarka ir sąlygomis.
  6. Ginčų nagrinėjimo komisija nagrinėja visus su Bendruomenės veikla susijusius ginčus. Bet kuriuo atveju, Ginčų nagrinėjimo komisijos veikla jokia apimtimi neriboja Bendruomenės narių teisės pasinaudoti ikiteisminio ar teisminio ginčų nagrinėjimo priemonėmis atsižvelgiant į taikomą jurisdikciją.
  7. Ginčų nagrinėjimo komisija veikia vadovaudamasi taikinimo ir nešališko tarpininkavimo tarp ginčo šalių procedūromis.
  8. Ginčų nagrinėjimo komisijos veikla yra konfidenciali ir gali būti atskleista tik Valdybos nariams. Viešai gali būti skelbiama tik statistinė, nuasmeninta informacija apie Ginčų komisijos veiklą.
  9. Ginčų komisijos nariai savo veiklą vykdo neatlygintinai.

§ 17: Bendruomenės likvidavimas

  1. Bendruomenė gali būti likviduojama teisės aktų nustatyta tvarka arba Visuotinio susirinkimo sprendimu tam pritarus ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių Bendruomenės narių dauguma.
  2. Bendruomenės likvidavimo atveju, Bendruomenės dokumentai perduodami Pasaulio lietuvių bendruomenei, o esami finansiniai ištekliai ir turtas – Lietuvių Fondui. Dokumentų, finansinių išteklių ir turto perdavimą organizuoja ir vykdo Valdybos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir iždininkas.

§ 18: Dokumentų teikimas ir informacijos skelbimas

(1) Šiuose Įstatuose ir kituose Bendruomenės vidaus aktuose numatyti dokumentai (prašymai, pranešimai, reikalavimai ir kt.) laikomi pateiktais tuo atveju, jei:

  1. Valdybai teikiami dokumentai yra išsiunčiami Bendruomenės interneto tinklalapyje nurodytu elektroninio pašto adresu (nuo elektroninio laiško išsiuntimo datos) arba įteikiami pasirašytinai Valdybos pirmininkui ar pirmininko pavaduotojui (nuo dokumentą priimančio asmens parašu patvirtintos datos);
  2. Bendruomenės nariams teikiami dokumentai yra išsiunčiami Bendruomenės nario prašyme tapti Bendruomenės nariu nurodytu elektroninio pašto adresu (nuo elektroninio laiško išsiuntimo datos).

(2) Viešu informacijos skelbimu yra laikomas informacijos publikavimas Bendruomenės interneto tinklalapyje ir (arba) jos išsiuntimas Bendruomenės nariams jų prašymuose tapti Bendruomenės nariais nurodytais ar vėliau patikslintais elektroninio pašto adresais. Papildomai, atsižvelgiant į konfidencialumo ir etikos aspektus, Bendruomenės veiklos informacija gali būti publikuojama ir oficialiose Bendruomenės paskyrose socialiniuose tinkluose internete.

(3) Bendruomenės vardu dokumentus turi teisę teikti ir informaciją skelbti tik Valdybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas. Kitiems Valdybos nariams ar Bendruomenės nariams tokia teisė gali būti suteikta tik Valdybos pirmininko sprendimu.

§ 19: Bendruomenės dokumentų kalba

Šie Įstatai tvirtinami vokiečių kalba. Visi kiti Bendruomenės dokumentai rengiami lietuvių kalba ir, kiek tai reikalinga oficialiam naudojimui, verčiami į vokiečių kalbą.

ALB-istatai_Lietuviu Kalba PDF

LGO-statuten_Deutsche Version PDF