Trapioji Mirga apstulbino išlepintą Vienos publiką

Janina Fritz

Žodžiais sunku apibūdinti, kokį nuostabų muzikinį balandžio 4-osios vakarą Vienos publikai ir miesto svečiams dovanojo Vienos filharmonija (Musikverein), pakvietusi koncertuoti Birmingemo miesto simfoninį orkestrą ir jo dirigentę lietuvę Mirgą Gražinytę – Tylą. Buvo be galo smalsu, kaip Vienos publika – rimta, konservatyvi, solidi, gerąja prasme išlepintu muzikiniu skoniu, priims trapią, mažą, jauną dirigentę iš Lietuvos.

Koncertas prasidėjo operos „Tristanas ir Izolda“ įžanga, toliau sekė R.Šumano koncertas fortepijonui ir orkestrui (solistas žymus austrų pianistas Rudolf Buchbinder). Beje, pianisto pasirodymas vertas atskirų liaupsių – klausantis kūrinio atrodė tarytum jis groja neliesdamas pirštais klavišų, taip minkštai ir lengvai garsai liejosi.

Antroji koncerto dalis prasidėjo modernia lietuvės kompozitorės Ramintos Šerkšnytės sukurta kompozicija „Fires“ orkestrui. Jei netikėti modernūs, liepsnojantys muzikos garsai kūrinio pradžioje privertė santūriuosius austrus muistytis kėdėse ir vėl, ir vėl iš naujo vartyti programėlę su aprašymu, tai kūrinio pabaigoje mažai beliko abejingų – žmonės kilo nuo kėdžių pamatyti Mirgą Gražinytę – Tylą, aistringai mojuojančią lazdele. Šalia sedėjusi austrė neslepė emocijų: „neįtikėtina…fantastiška“ – kartojo lyg mantrą. Po kūrinio scenoje pasirodė ir jo autorė, kuriai publika taip pat negailėjo aplodismentų.

R.Šerkšnytės modernųjį „Fires“ sekė klasikinė L. Bethoveno „Likimo simfonija“, užbaigusi fantastišką, ugningą ir aistringą muzikinį vakarą. Salė dar ilgai plojo dirigentei ir nenorėjo paleisti nei jos, nei Birmingemo simfoninio orkestro, kuriame, pasirodo tą vakarą fleita grojo dar viena lietuvė. Tik Mirgai dirigentės mostu nutildžius griausmingus aplodismentus ir šūktelėjus „Susitiksime rytoj“, publika išsiskirstė.