Austrai graibstė lietuvišką obuolių sūrį, šokoladą ir žavėjosi šakočiais

Gruodžio 2-ąją Vienoje praūžė jubiliejinė – 50-oji Jungtinių Tautų Moterų gildijos tarptautinė labdaringa mugė vadinama tiegiog UN Bazaar, kurioje po 8-erių metų pertraukos su savo atskiru stendu dalyvavo ir Lietuva. Austrus sužavėjo namiai obuolių sūriai ir duona, lietuviškas šokoladas ir šakočiai. Jie nuo prekystalio dingo akimoju.

                     

„Iš ankstesnės dar 2009-uosius siekiančios patirties žinojome, kad šakočius tikrai perka. Ir iš tiesų buvo žmonių, kurie atėjo būtent šakočių įsigyti. Juos taip pat siūlėme paragauti, ko gero nebuvo žmogaus, kuriam nepatiktų. Juolab, kad šakočiai šviežutėliai, čia vietoje kepami vienos lietuvių bendruomenės narės“, – įspūdžiais iš mugės dalijosi Lietuvos stendo koordinatorė Skaidrilė Grigaitė-Mockevičienė.

Austrai dažniausiai labai domisi šakočiais, jų nėra matę ir ragavę, kartais juos žino, kaip vokišką desertą Baumkuchen. Vienoje turguose ir kalėdinėse mugėse yra galimybė paskanauti vengriškų šakočių, jie kepami ant mažų volelių karštyje, aptepami sviestu ir apibarstomi riešutais, cinamono ir cukraus mišiniu, tačiau tiek skoniu, tiek išvaizda skiriasi nuo lietuviškų. Visgi kai kuriuose Austrijos regionuose kepami ir identiški lietuviškiems šakočiams, jie yra įtraukti į senąsias austrų virtuvės receptų knygas, tačiau nėra paplitę.

Akimirksniu stende neliko ir lietuviškos duonos. Jos namuose taip pat iškepė lietuvių bendruomenės narė. Labai populiarus buvo obuolių sūris.

„Austrai turi panašų, gaminamą iš cidonijos (vok. – Quitten), tai toks į didelį svarainį panašus vaisius, iš jo gaminami marmeladai, pagardai prie sūrio ar antienos, žasies, o taip pat ir į mūsų obuolių sūrį panašus gaminys. Daugelis stende teiravosi, ar tai cidonijos sūris, sakėme, kad obuolių, iš pradžių nedrąsiai imdavo, uostydavo, ragaudavo, o tada pirko. Viena moteris įsigijo du, apsukusi ratą grįžo ir įsigijo dar keturis, gyrė, kad labai skanus ir bus originali dovana“, – pasakojo sūrio gamintoja ir stendo savanorė Joana Gimbutytė. Sūrio gamyba truko dvi savaites, tiek laiko jis buvo slegiamas ir džiovinamas. Taip paruoštas sūris gali būti laikomas net dvejus metus.

 

Iš pradžių tiriamai žiūrėję į AJ šokolado gaminius, pasiūlius jų paragauti, stendo lankytojai kone visus juos šluote nušlavė nuo stendo.

„Dėkojame šiai įmonei, kuri išgirdo mūsų kvietimą prisijungti prie labdaringo projekto ir pasiūlė savo produkcijos. Tikimės, kitąmet tokių lietuvos gamintojų, kurių produkcijos galėsime pasiūlyti stendo lankytojams, bus dar daugiau“, – vylėsi S. Grigaitė-Mockevičienė.

Lietuvos stende taip pat buvo prekiaujama Lietuvos neįgaliųjų sąjungos narių gamintais papuošalais ir atvirukais, panevėžietiškais Ceramicshauses.eu keramikiniais namukais, tautinio paveldo Aloyzo Pociaus medžio dirbiniais, tautinio paveldo puoselėtojos iš Visagino Violetos Abarienės mezginiais, tautodailininkės, tautinio paveldo kūrėjos Virginijos Jurevičienės iš Kupiškio karpiniais, gintaro dirbiniais, „Labu“ skanėstais, „Mano litai“ aksesuarais, Ritos Aleliūnienės lino siuviniais, Irmos Aleknienės „Lustige Wolle“ veltos vilnos gaminiais, iš kurių ypač populiarūs buvo vaikiški tapukai, parduoti buvo ir šaliai bei šalių ir riešinių rinkiniai, bei kitomis prekėmis. Iš viso labdarai vien Lietuvos stendas surinko per 1000 eurų. Šios lėšos bus skirtos labdaringiems vaikų ir mamų gerovės projektams visame pasaylyje įgyvendinti.

„Mums tai buvo nauja patirtis, nežinojome, kas bus populiaru, todėl stende siūlėme daug ir įvairių prekių, taip norėjome sužinoti, kas yra paklausu. Mugės rezultatai pranoko lūkesčius“, – įvertino stendo koordinatorė.

Šiais metais JT Moterų gildija gavo daugiau nei 600 paraiškų dėl paramos, patvirtinti buvo 33 projektai 30-yje šalių, kuriems paskirstyta beveik 248 tūkst. eurų, surinktų vykdant įvairius lėšų rinkimo projektus ir iniciatyvas, tarp kurių ir JT Bazaar, per 2016-uosius metus. Per daugelį metų JT Moterų gildija vaikų gerovės projektams visame pasaulyje surinko ir paaukojo daugiau nei 5,3 mln. eurų. Vienais metais šios paramos gavėjai yra buvę ir Lietuvoje vykdomi projektai.